Pavasaris?

Atrodo, kad jau turi ateiti pavasaris, vis gi kovas jau į pabaigą. Bet už lango tik protarpiais pašviečia saulutė. Štai, ką tik praėjo Velykų šventės. Jos man visada asocijuojasi su vaikyste. O ypač, kai susirinkdavom pas senelius visa gausi šeimyna, ir daužydavom kiaušiukus. Vaikams didžiausia atrakcija būdavo, kai senelis kieme paklodavo didelį dekį, apdėdavom lentelėm jo pakraščius, ir ridendavom margučius. Nuo mūsų krizenimų ir geros nuotaikos, net suagusieji neatsilaikydavo, irgi prisijungdavo.
Dabar senelių nebėra, mes jau užaugę, kas užsienyje, su kai kuo nutrūko ryšiai. O ir Velykos dažnai būna šaltos, kur jau eisi į lauką - šiknutės atšalti...
Ta nostalgija praeičiai.. Ji lydės visą gyvenimą..
Iš to ilgesio šiltam orui, gėlytėms, pradedu austi mintį išsiuvinėti batonėlį-saldainiuką (needl-roll) su gėlytėm. Vis dar renkuosi dizainą (kol kas svarstymuose pora iš Victoria dizainų), ir reiks pažiūrėti vienoje parduotuvėje šilkinių siūliukų šiam darbeliui, nes mas mus didkaimy tai oj kaip sunku rasti įdomesnių dalykėlių.
Ir labai gerai sekasi siuvinėti savo MSą. Iki kol galiu prie rėmo sėdėti, noriu kuo daugiau pasidaryti, nes vėl prisėsiu prie jo tik atsigavusi po gimdymo.